| Glenas Kukas portfelyje |
[Oct. 31st, 2006|08:45 am] |
Na va. Nauja Gleno Kuko knyga jau saugiai guli mano milžiniškame portfelyje ir laukia, kada aš teiksiuosi paimti ją į rankas. O tai nutiks šį vakarą - va toks bus mano Helloween'as. :)
P.S. Savaitgalį buvau draugės draugės gimtadienyje. Degtinė liejosi laisvai. Suskaičiavau, kad išgėriau 15 stopkių, paskui pradingo mano matematiniai gabumai. Ryte atsikėliau sveikas kaip žaliasis agurkėlis. Jokių pagirių, jokio galvos skausmo. Racionalaus paaiškinimo nėra. Darosi neramu. |
|
|
| Glenas Kukas |
[Oct. 24th, 2006|08:31 am] |
Atsidūriau šiandien ryte turguje ir radau jame Gleną Kuką. Ne žmogų, aišku, o jo naujausią knygą. Irgi neblogai. Tik brangi šėtonė, 20 lt.. Jau ir rusai kainas užsikėlė. Bet pirkti teks. Glenui Kukui jaučiu ypatingus sentimentus. |
|
|
| "Spartako angelas" + G.Vernadskis |
[Sep. 4th, 2006|08:52 pm] |
| [ | Tags | | | knygos | ] |
| [ | Current Mood |
| | svajinga | ] |
| [ | Current Music |
| | Dionysus - Forever More | ] |
"Spartako angelas" jau įveiktas iki pusės, o sukilėliai dar nė karto nepakrovė romėnams atvirame mūšyje. Užtat mistikos ir ezoterikos - nors vežimu vežk. Spartakas paslaptingai tyli, gladiatoriai aukoja nežinomas aukas kažkokiam etruskų dievui Tuhulkai (įtariu, kad vieną iš saviškių kas mėnesį), o Liuciferis su archangelu Mykolu aptaria reikalus kavinėje pokario Prancūzijoje. Tačiau skaityti pasidarė jau įdomiau, intarpai su M.Vipsanijumi Agripa ir užuominos apie nelinksmą Pompėjos likimą juokina. Vergė-oskė su savo banaliomis mintimis jau ne taip erzina - arba pripratau prie jos, arba su laiku jos personažas įgavo šiokią tokią apimtį. Darosi gaila merginos... :) Visai susipainiojo.
Paskaičiau G.Vernadskio "Rusijos istorijos" 1 tomo 1 skyrių. Kol kas jo garsiojo euroazijatiškumo nepajutau, bet nieko keisto, juk skaitau dar tik apie neolito stovyklavietes Rusijos teritorijoje. Tikiuosi, viskas dar priešakyje.
http://www.fictionbook.ru/ru/author/vernadskiyi_georgiyi_vladimirovich/
P.S. Per TV3 stebiu laidą "Stresas". Beprotiška laida bepročių šalyje. Mašiną dabar bjauroja ir dažais teplioja. Šito mano jautri siela neatlaikė, ir aš perjungiau kanalą. Bet laida jau ir baigėsi. |
|
|
| Timūras 4 |
[Sep. 4th, 2006|08:25 am] |
1386 metai, Persija. 70 tūkstančių Timūro karių apsupo Isfahano miestą. Geležinis Šlubis pareikalavo išpirkos, miesto diduomenė sutiko, ir į Isfahaną buvo nusiųsti Timūro atstovai prižiūrėti pinigų rinkimo. Kartu su jais už sienų sugebėjo prasmukti ir daugiau kareivių, ištroškusių malonumų ir materialinių gėrybių. Persai nekentė tiurkų, tiurkai niekino eretikus-persus. Atmosfera greitai įkaito, ir miestiečiai ėmė žudyti nekviestus svečius. Timūras neteko apie 3 tūkstančių karių, tarp kurių buvo ir vieno iš jo artimiausių bendražygių sūnus. Emyro įsiūtį sunku įsivaizduoti. Rytojaus dieną jis pradėjo Isfahano šturmą ir kiekvienam kareiviui įsakė atnešti į stovyklą po vieną miestiečio galvą. Tiurkai greitai įveikė persų pasipriešinimą ir surengė kraupias skerdynes. Aristokratų pastangos tarpininkauti tarp tiurkų ir sukilusių gyventojų buvo bevaisės. Timūro kariai išžudė visus jų kelyje pasitaikiusius persus. Tiems, kuriems galvų neužteko, pirko iš kolegų, prisirinkusių jų kelias: vakarop galvos kaina nukrito 40 kartų, nes reikiamas skaičius buvo surinktas. Apie 70 tūkstančių isfahaniečių atsisveikino su savo gyvybe, iš jų galvų pagrindinėse miesto gatvėse buvo pastatyti bokštai. Išsigandę persų kunigaikščiai iš Muzafaridų dinastijos paskubėjo pripažinti save Timūro vasalais.
XIV amžiaus humanisto Timūro aureolė sprogo kaip muilo burbulas. :) |
|
|
| "Kunigaikščio dalia" ir "Spartako angelas" |
[Sep. 1st, 2006|10:19 pm] |
| [ | Tags | | | knygos | ] |
| [ | Current Mood |
| | užsimiegojęs | ] |
| [ | Current Music |
| | C.C.Catch - Soul Survivor | ] |
Pabaigiau skaityti "Kunigaikščio dalią". Kaip ir tikėjausi, pabaigoje autorius visiškai nusigrybavo, toks įspūdis, kad nežino ką rašyti ir kaip rašyti. Finalo nėra, atseit laukite tęsinio. Tik kad va jokio tęsinio aš visiškai nenoriu. Užtat autorius nori, jam už jo skiedalus pinigai kapsi, tiesa, ne iš manęs: tokį šlamštą tik iš interneto atsiuntus verta skaityti. Bus nuotaika - įvertinsime ir antrąjį serijos romaną, jei tik tas Elmanovas paskubės, kol aš pirmosios knygos turinio neužmiršau. Hmm, pasiskaičiau komentarus - atrodo, kad antras romanas jau parašytas. Autorius kala geležį, kol karšta. Palankūs atsiliepimai nustebino.
http://www.fenzin.org/book/12648
Pradėjau skaityti A.Valentinovo "Spartako angelą". Mistinis-kabalistinis romanas apie vieną gerai žinomą sukilimą. Dalyvauja vergė-oskė, Liuciferis ir šv. Andrius, kurį Liuciferis gundo butu Vilniuje Žvėryno mikrorajone. Šitoje vietoje vos iš nuostabos nenuvirtau nuo kėdės. Jaučia Valentinovas sentimentus Lietuvai, neveltui su lietuviais per archeologinius kasinėjimus kartu gėrė. Bet pati knyga tai labai vidutiniška, kol kas neužsikabinau, skaitau tik iš pagarbos ankstesniems autoriaus darbams. Gal vėliau įsitrauksiu, nors stilius mane erzina: Valentinovas pradėjo priminti G.L.Oldį, ir tai nieko gero nežada. Čia tau ne "Dezertyras" ir "Galios akis", o greičiau dilogija apie Odisėją, kurios aš vis nebaigiu. Toks pats likimas gali ištikti ir "Angelą". Atsiliepimai apie jį beje prastoki, ne aš vienas čia toks išrankus.
http://www.fenzin.org/book/12652 |
|
|
| Timūras |
[Aug. 30th, 2006|09:50 pm] |
Vakare susirašinėjau su Jūrate ir kartu skaičiau knygą per kompą. Šį kartą tai buvo tokia kvailai juokinga "Kunigaikščio dalia" apie istorijos mokytoją, kuris atsidūrė vieno iš Riazanės kunigaikščių kūne prieš pat pirmąjį mongolų antpuolį. Autorius - baisus grafomanas, tačiau nevisiškai beviltiškas, todėl skaityti baigsiu.
Į darbą ir atgal važiuodamas skaitau H.Lembo knygą apie Tamerlaną. Primityviai parašyta, bet bendrą nuomonę apie Geležinį Šlubį susidaryti galima. Baigęs ją, pradėsiu nagrinėti kitą knygą apie Timūrą. Aš ją jau buvau pradėjęs skaityti, bet jos kalba mane erzino, ir aš ją atidėjau į šalį.
Timūras gi kietas karvedys visais atžvilgiais. Jo žygis prieš Tochtamyšą nuo Samarkando iki pat Volgos vertas pasigerėjimo. O bokštai, supilti iš žmonių galvų, nebuvo toks dažnas reiškinys - kartą prie Tikrito Tamerlanas pasikarščiavo, bet vaikų ir moterų visgi pasigailėjo. Galima sakyti, tikras XIV amžiaus humanistas. Dar neskaičiau apie jo Indijos žygį, va ten jis atrodo pasireiškė kaip tikras maniakas.
http://en.wikipedia.org/wiki/Tamerlane |
|
|
![[info]](http://l-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
neonatus00's journal